40 kilometrų nuo Klaipėdos
2010-07-26 parašė skvotereatsitiko taip, kad vieną parą nemiegojau ir, atėjus laikui, išėjau į darbą. tempiau sunkias valandas, mąstydama, kad neišdirbsiu visos dienos, bet išdirbau. apie šeštą ryto, tvarkant tuščius staliukus ir ruošiantis išeiti, įtartinai ilgai nesirodė nauja pamaina. kažkaip likau viena iš nurinkėjų (aš indų nurinkėja), teko būti tol, kol kas nors ateis manęs pakeisti. atėjo dešimtą. migrena rovė mintis su visom smegenim lauk, net nepamenu, kaip nusigavau iki stoties. mano džiaugsmeliui, ten jau stovėjo autobusas, važiuojantis per klaipėdą. kartu su manim įlipo daug rusakalbių, dabar nepamenu, bet manau, kad maršrutas buvo į minską. atsisėdau iškart už vairuotojo. buvo išties šaltas rytas, vilkėjau berankovę maikę ir kieta sėdynė kažkaip skaudžiai rėmėsi į stuburą. man palengvėjo, kai vairuotojas užtraukė už savęs užuolaidą ir pajudėjom iš stoties. sunėriau rankas ant krūtinės (lyg tai būtų padėję pasijust šilčiau) ir užsimerkiau.
pabudau nuo vėsumos. nuogi pečiai buvo atšalę it negyva mėsa. dar nespėjau pažvelgt pro langą, tačiau tą pat sekundę suvokiau, kad kažkas ne taip. buvau teisi - važiavom pro laukus, kurių nepažinau. ooo fffuck, pasakiau, bet nieks aplink neišgirdo, nes miegojo. atitraukiau užuolaidą ir paklausiau vairuotojo, kur esam. jis nepasakė o fuck - šį darbą atliko jo žvilgsnis.
- pamiršau, kad kažkas turėjo lipt klaipėdoj, - išsigandęs tarė jis.
- ar toli nuvažiavom?
- 40 kilometrų nuo klaipėdos.
jis sustojo laukuose (tai buvo neblogai, nes jei būčiau šiek tiek ilgiau miegojusi, būtų tekę išlipt miškų apsupty, o tai kažkaip, na, nežinau, nemalonu) ir aš perbėgau į kitą autostrados pusę. buvo taip šalta. atrodė, kad vasara nusprendė išnykti čia ir dabar. nusivaliau pajuodusias akis, pasileidau plaukus ir iškėliau ranką. nepraėjus nė dviems minutėms, sustojo prabangus automobilis. du vaikinai, teatsidėkoja jiems karma, parvežė mane atgal.
***
tos kelios minutės autostradoj išgąsdino iki pykinimo. mašinos lėkė it strėlės, pečius slėgė drumzlinas, tamsiai pilkas dangus, pievose abejingai stūksojo šieno ritiniai. nedažnai užplaukia tokio masto vienišumas, no.
***
grįžusi prie namų esančioj iki nusipirkau pieno, kakavos, dešrelių, sūrio, sienos gatvės. pamiegojusi išsikepiau omletą ir pasijutau kaip niekada laiminga turėdama namus ir pinigų pragyvenimui.
