BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Juodai

Klausimas: Ką daryti, kai netinkamu laiku išgėrus kavos pradedi spjaudytis energija, tačiau neturi kur ją investuoti?
Atsakymas: Rašyti į blogą apie dalykus, kuriuos norėtum veikti, bet neveiki.

Dabar man atrodo, kad muzika yra geriausias kelias išreikšt save. Nebūtinai save - ką tik nori. Fotografija, dailė ir filmai gelbsti nuo išnykimo, užkonservuoja praktiškai viską, ko geidžia (ir negeidžia) širdis, teatro neišmanau, bet energija, vyksmas, amžinas judėjimo pojūtis galimas tik muzikoj. Man taip dabar atrodo.

Laimingi sonuvabitches, kuriuos tėvai vertė eit į muzikos mokyklas. Laimingi mokantys groti ir/ar turintys gerą balsą. Aš šių sugebėjimų rimtai pavydžiu, ir tikrai ne baltai. Atsisakau tikėt, kad pavydas gali būti dvilypis.

Kai buvau nedidelė, mama nupirko labai seną septynstygę gitarą iš kažkokio dieduko, kuris dabar, jei neklystu, miręs, ir padovanojo man. Turiu vaikystės nuotrauką, kur atseit ja groju, bet ta nuotrauka prie humoristinių. Vienas dailininkas man kartą pasakojo, kaip jis eksperimentuoja su gitara, nors visiškai nieko apie tai neišmano. Jis sakė, reikia duot rankoms ir vaizduotei laisvę, to play like a child who doesn’t know a thing about making music, ir akimirką aš susižavėjau idėja, bet vėliau susipratau, kad niekada to nedarysiu, nes koks malonumas daryt kažką blogai, netinkamai? Šitaip gali netyčiom nužudyti narcisistą iš trečios smegenų galaktikos.

Aišku, savęs nestabdau ir tikrai nebaudžiu, kai kartais vakarėjant graudžia maniera ūbauju Kazlo Ėjimą į peklą ;)

Čia Blur kalti dėl naujų minčių invazijos. Atsiprašau (lol visai ne), dabar be jų niekur.

Patiko (5)

Rodyk draugams

11 Responses | “Juodai”

  1.   neinteligentiška rašo:

    del muzikos mokyklos ir siaip muzikos tai tokios pat mintys kyla, ir labai erzina. bet tu bent dailes mokykla baigei(?), kaip sudinai reikia jaustis kai nei to nei, nei to, nei ano neragavus, ir dar vidurinej jauties lyg sudas.nezinau, susidegint musiau.

  2.   A. rašo:

    prasau ne(su?)sideginti, nereikia.

    apie muzikos mokykla (kuria baigiau - is pradziu pati noredama, paskui tevu verciama, paskui vel pati noredama) isties nedaug ka galiu pasakyti. nebent tai, kad smagu kartais atsiseti prie pianino ir suprasti, kad pusdieni parepetavus vis dar gali neprastai istaskyti kokia sonata, arba kad visiems (t.y. tiems, kurie nera is rytu europos ir neturi tokio paties pusiau prievartinio muzikos mokyklos supratimo kaip mes) labai dideli ispudi tokie sakiniai kaip ‘i have studied classical piano for eight years’, kuriuos tariu visai nemeluodama.

    is esmes rasau todel, kad man grazu, ne, man pavydu (ir tikiu, kad pavydas buna ir baltas - ypac tuomet, kai is esmes nepazisti tu, kuriems pavydu, kai jie tau tik pusiau egzistuoja), kad tu leidi dalykams save apsesti - visi tie naktimis isziureti filmai, arba, va, viena vienintele muzikos grupe be kurios dabar- niekur. man taip nepavyksta, bet tai, ka skaitau cia, is esmes patvirtina visokius mano intuityvius speliojimus apie ta labai pamatini zmogaus ir kulturos rysi, etc.

  3.   skvotere rašo:

    …musiau?..

    tai, kad metus pasimokiau dailės mokykloj, praktiškai nieko nereiškia. nei man, nei tuo labiau kam nors apart manęs. visiškas nulis. keli neutralūs žingsniai gyvenime.

    piešiu kaip piešiu ne dėl to, kad kažką lankiau. galiu drąsiai taip sakyt.

    sakai ragavus - subjektyvu. kas ko ragavo ir ką pajuto. daug galima svarstyt, individualu ir t.t.

    aš linkus manyt, kad literatūra ir muzika yra vieninteliai iš menų, kurių įvaldymui (laisvai gali būt ir kitas žodis vietoj “įvaldymas”) privalomas didelis, didelis darbas - didesnis nei kitur.

    reguliarus jautimasis šūdinai dar niekam baisiai nepakenkė (netiesa, žinoma), bet jis turėtų būti laikinas! nedegink savęs.

  4.   skvotere rašo:

    austėja. geras komentaras. (t.y. kelis dalykus iš naujo pergalvojau+malonus)

    ten tie apsėdimai ir meilės (visa kam, bet dažniausiai ne žmogui; whatever). galvoju iš kur, kodėl. prieinu išvadą, kad paprasčiausiai natūralu. kaip kad steve mcqueen pasak amžininkų buvo “very natural about everything” - dažnai vaikščiojo nuogas po namus nebijodamas fotografų. neseniai skaičiau.

    natūralu, kai nereikia stengtis ir savęs (kitų) įtikinėt

    jo?

  5.   neinteligentiška rašo:

    musiau,musiet- tikriausiai čia žemaičių balsai man aidi. save deginti noris, kai susigalvoji sau prievartą, jog turi kažką padaryti/išmokti ir to nepadarai, nes arba tyngi arba nejauti malonumo, bet vis tiek toliau griaužies dėl to,kad nedarai. kažkoks spaudimas iš savęs, norint patapti kažkuo kuo nesi tą akimirką. kai susitvarkau su tuo, žiūriu serialus ir primetu,kad visas pasaulis sustojęs

  6.   Ieva tylumoj rašo:

    komentarai jėga:) mano trigrašis—

    kaip norėčiau patirt laikinus natūralius apsėdimus:) norėjau rašyt “mokėti patirti”, betgi nelogiška, ane.

    rodos, kad, laikui bėgant, prarandam (u?) šį sugebėjimą. tau taip neatrodo? tipo, augam, bręstam etc. etc.

    man apskritai pastaraisiais metais parūpo aistros [bet kam, nebūtinai žmogui] klausimas. ir kaip ją pakurstyt. ar gali būt nenatūrali, sukurta aistra? ta, kuri atsiranda, įdėjus šiek tiek pastangų, o ne tiesio žyyybt ir viskas.

  7.   skvotere rašo:

    iveta, aš pagraužiu save karts nuo karto, kaip tu ten rašai. antraip nebūčiau gyva. mąstanti.

    atsakymą į tavo ir ievos pasisakymus/(ne)retorinius klausimus teturiu vieną. triukas - patapti kažkuo, kuo esi, ne NESI.

    tada atkrenta ne vienas, šiaip jau beprasmis, rūpestis.

  8.   Ieva tylumoj rašo:

    [ne į temą]

    kaip Rūtelei egzai? ką planuoja(t)?

    :D

  9.   skvotere rašo:

    jinai visada sausa iš balos išlipa.

    rytoj paskutinis skambutis, būsiu, žiūrėsiu… o vėliau vėliau… važiuosim į klaipėdą, pas maniškes. būsim mano kaime. kimarinsim/dirbsim. kaip išeis. nežinau, šita vasara atrodo bus padrika ir truputį gąsdina.

    ką ieva planuoja?

  10.   Ieva tylumoj rašo:

    kaip malIOnu, kad paklausei;)

    vasarą- darbasdarbasdarbas; savaitė atostogų, gimtadienis su mama čia, Škotijoj. nuo rudens- viltys apie kitą [darbą]. kol kas tik viltys, pastangų įdėta 2%. galvota apie Londoną, bet kam bėgti iš vietos, kuri jau kaip ir tapo namais, bet dar neatrastais daugeliu prasmių.

    o tu, a, rudenį į sostinę?

  11.   skvotere rašo:

    kai priims - į sostinę!

Leave a Reply