“I only think of sex right now. Kind of irritating when you got no one to have it with huh?”
2009-12-02- frustruota arvida gets me
žinojau, kad kada nors šitai atsitiks, bet tikrai nebūčiau lažinusis, jog taip greit. čia gi, supranti, klišė. įsimylėt iškart atvažiavus į naują miestą. dabar, klaipėda, tu žymi man naują tašką, raudoną, virpantį nuo atsitiktinių įvykių ir nesumeluotų prisipažinimų, tašką, kurio centre aš - nesimėtanti į šalis, nurimusi, be perstojo raukanti antakius, šnibždanti eilėraščius, besidairanti autobusuose.
žiūrėk, kaip kilnojasi mano krūtinės lasta
po dviem aptemptais megztukais
čia tavo kaltė
prisimenant, kad sutikau tave dykumoj, man vis iškyla
vaizdiniai
kaip išeinu išvažiuoju išskrendu
kaip aplinka keičiasi
ir aš keičiuosi
matau, kaip mes nepažįstamoj vietovėj
su tikros odos batais ir tikros odos striukėm
einam keliuku
lipam per pageltusius žolynus
praeinam pageltusias degalines
ir pageltusius kelio ženklus
ir žmonių veidus, tokius pat gelsvus
nes
nes nuo laiko tekėjimo
atsiranda rūdys
ši istorija baigsis tuo, kad aš tik bastysiuos pakelėm
kaip tokiems durniams ir priklauso
mažos pajūrio kavinės padavėjos žvilgsny tavęs ieškosiu
ir kelio darbininko nugaroj tavęs nerasiu
viskas gerai, man visada patiko kelionės.
tik tas poreikis surasti
tik ta baimė nerasti
truputį
gąsdina
(kost kost / nudelbtos akys / čia nieko asmeniško nebuvo / kost meluoju)
ai ką žinau. stogas vis dar važiuoja. aš tikrai matau visus tuos dalykus. kadangi matau, tai ir rašau. ne rašau, pasakoju. visada pasakoju. visas šis blogas yra grandinė pasakojimų. todėl aš niekuomet nerašysiu knygos, nes rašyt negaliu, moku tik pasakot.
jei turėtumėt mane šalia, ar pasiūlytumėt arbatos? arbatos ir sausainių / šokolado / guminukų? būtų puiku. taip noriu ko skanaus, o pinigų neturiu VISIŠKAI. baisiausia, kad parduotuvė prie pat mūsų dirbs dar valandą, bet tai neturi reikšmės, nes dabar reikšmę turi tik turimų pinigų kiekis. frustracija. valios išbandymas. susilaikymas (!!).