BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archive for the ‘god bless this mess’ Category

Ką?

2012-06-14

Įdomu, kaip smarkiai pakeitėte pavidalus. Rašysiu nebe čia, ten. Kviečiu užsukti.

Rodyk draugams

Dear God

2012-05-27

Buto durys šviesios medinės, nedažytos, su akute. Užrakintos, žinoma, tačiau dėl skersvėjų karts nuo karto pasigirsta dun DUN DUNN; panašu į netikėtą nepageidaujamo asmens baladojimąsi.

kablelis

Ar gerai sutari su savo šeima?

Taip, bet.

kablelis

Tu buvai kambaryje su televizoriumi ir sofa-lova bei kompiuteriu, kurį laiką girdėjau muziką, po to visgi įslydau į neramų miegą. Trūko šiltesnės antklodės, ir nors čiužinys buvo pakankamai storas, numaniau, kad ryte skaudės kaulus. Nelaimės nuojautą gimdė tik nuo grandinės atitrūkusi fantazija, visa likusi aš žinojo, kad kol mus skiria tik penki šeši metrai parketo ir durys (su dekoruotu stiklu?), tau nieko baisaus neatsitiks.

Rytą pavalgiusios universiteto valgykloje išsiskyrėm, pakeliui namo užsukau į bažnyčią ir apsiverkiau. Skaudantis kūnas vargino tol, kol, hm, vakare su merginomis nusipirkom išgerti?

kablelis

Juodraštis!

…nes stuburas ir pečiai įsitempę kaip lankas nemokšos rankose; lyg lauktų smūgio ar nujaustų netrukus krisiant dangų. Gabalais, ne visą iš karto. (…) Kaulai po megztuku.

…o motyvacija išvis pasiplovė, lyg būtų kokia savarankiška, nepatikima ir piktdžiugiška būtybė, tau nė velnio nepriklausanti.

kablelis

Rodyk draugams

/

2012-01-22

Labai keistai. Energijos perteklius mainosi su gyvenimą griežtai tvarkančiu nuovargiu. Žinai, apie tokį mixą nesvajojau, bet susiklostė būtent taip. Ir gerai. Ir visai gerai.

Namuose Dzūkijoj šiek tiek suglumino triukšmo gausa; ir sužibo akis badantis kontrastas su Vilniuj susikurta aplinka.

Arvydas trumpai pasvaigo, kad reikėtų užsisakyt picą, ir netrukus užmigo. Rūta palytėjo telefoną ir taip pat užmigo. Aš uždėjau rankas ant klaviatūros ir supratau, kad neturiu ką rašyti, bet nugalėjo pomėgis rašyt net ir tada, kai galva veikia sulėtintu režimu, tad šį bei tą subaksnojau. Matote.

Nieko reikšmingo. Rami, laiminga ir tiek. Užėjus ypatingam geranoriškumui norisi visiems nuo širdies linkėti tokios būsenos, bet supranti, jog nežinai, kaip čia atsitiko, kad gavai ją pats - nusipelnei ar atsitiktinumas, ir kažkaip.

Rodyk draugams

Paskutinis mėnesis

2011-12-04

Jau namie. Persirengti, nusiplauti rankas, pasigamint valgyti, pavalgyti, jaustis apsunkusia, išgert stiklinę vandens, išgert kavos, kartu parūkyti.

Išsimaudyti, džiūstant plaukams suskaičiuoti turimus litus, primest, kiek liko kortelėj. Susisukt cigaretę, nusilakuot nagus permatomu laku, džiūstant nagams parūkyti.

Paklausyt Žygimanto duotos muzikos mąstant apie jo prielaidas ir idėjas, kuriomis su tavim pasidalino - kokiais pavidalais išspinduliuosiu tai kitiems? Prisiminti, kas vakar kalbėta su žmonėmis Pogo. Tada prisiminti pokalbį telefonu prieš miegą, jausti, kaip veide atsiranda šypsena. Apsirengti. Susišukuoti. Oi, kur lietuviskos raides, kas nutiko? Kartais nusileidziu ir sprendimu klaidoms neieskau.

Apsiauti batus. Girdet, kad lauke lyja, todel is spintos issiimti sketi. Galvoti, apie ka vakar pasakojo Ramune. Neprisiminti, koki ten monologa padovanojai Ramunes draugei/pazistamai, kuri groja gitara. Galejo buti susije su muzika. Pasiguosti, kad israiska jos veide veikiausiai reiske pritarima arba malonia nuostaba, ne ka nors negatyvaus. Gal jeigu butumei daugiau pavalgiusi pries tuos tris alaus, nereiketu dabar raukyti kaktos.

Nesidazyti. Surukyt paskutine, siek tiek nuliusti, kad pakelyje tabako liko labai mazai. Atsiliepti i skambuti (Dmitrij), kvailai jauciantis suvokti, kad vis delto davei jam savo numeri, kai vakar Vokieciu gatvej tave uzkalbino. Sako: ‘verslo ideja’ ir ‘jaunu kurybingu zmoniu kolektyvas’, tu nepatiki. Nusijuoki, pasakai, kad tau neidomu, kad nieko nezinai ir kad niekur nekviestu. Vis vien pakviecia. Pasibaigus pokalbiui uzsirasai adresa.

Labai nenori eit is namu, delsdama parukai dar. Tada parasai sita teksta; baigdama rasyti siek tiek papyksti ant saves del piktnaudziavimo bendratim ir nenoro meginti rasyti taip, kad atrodytu solidziai. Nusprendi, kad ‘ai, poxui’.

Susiimi ir apsirengi palta, imi nuo kedes atkaltes sali, kuri, niuriai pagalvoji, taip beviltiska lyginti - susiglamzo vos apvyniotas aplink kakla. Pasiimi sketi. Pazvelgi i mergina veidrodyje. Pagalvoji kaip apie atskira asmeni: tavo manymu, sita mergina daro vis maziau klaidu.

Rodyk draugams

Bus, bus

2011-11-24

Hm, vėl nemiegi per naktį, besivartydama sujauki ir priprakaituoji visus patalynės sluoksnius, tiek daug prigalvoji iki ryto; o ryte nepajėgi tų minčių suprastint, tai jos taip ir lieka - kaip netvarkingas švieselių spiečius - skrieti orbitoje po truputį mažėjant greičiui.

Taip keista, kartais tas spiečius padaro žžžing ir švieselės sukimba į grandinę. Girdi savo pačios mintis, jos skamba taip, lyg priklausytų išmintingam žmogui (ne, ne tau). Minčių eiliškumas stebina nuoseklumu. Atrodo, kad KAŽKĄ nuveikei, o gal įveikei per naktį. Atradai? Ką, genialią minčių seką?
Nixuja, nemanau, nežinau. Tik išgirdau protą (t.y. spiečių, virtusį grandine) šiugždant, neva ‘viskas gerai bus, pamatysi’. Skaidrumas.

Per daug asmeniška, kad būtų įdomu.

Rodyk draugams

Ant fazės, nemyžk

2011-11-09

Dvi paskutinės juodraštinės, taip ir neišsiųstos žinutės telefone:

Man atrodo, as nepakankamai protinga.

Man atrodo, kad as per kvaila

Šitaip. Smalkė ir Ūdra, tundra nelaiminga, kada prisiėmiau atsakingo, savyje susivokusio žmogaus vaidmenį? Lol rinkodara pardavimai? ateitis babkės šūdas aš dar vaikas jau nebe.

Net ir Arvydas jau studijuoja (kažką, kažkaip). Ir visi aplink arba skiriasi, arba mylisi, arba geria virš normos. Arba apsimetinėja jaunesniais nei yra, nors bajeriai iš 2008-ųjų ir oda palei akis pažeista rūkymo nuo 2004-ųjų.

Manau kad as kazkur saugioj zonoj nieks cia ant manes neuzlips nesujobins. Man atrodo kad atradau sia laikina trimate busena neteisetai: be grybu, be rugsties be dmt. Man atrodo izengiau kur nereikia, nes cia per gerai. Taip gerai buti negali, nu va jau matau kabliuka. Oba. Jis visada yra. Kaip tu? As klausau abba. Ir tipo crystal castles, nes mena chaosa. Kaip tu? Pasiilgau. Siaip viskas gerai.

Rašau. Visko super daug, nesugebu sudėt į smsą. Gal ir nereik.
Martinis baigiasi ir gesinu šviesą.

Rodyk draugams

Augti

2011-10-31

Aš stoviu ant paties krašto, matau-uodžiu-jaučiu prarają, čia pat. Ir nebenoriu ten. Dugnas prarado visą savo žavesį. Apsisuku ir žingsniuoju iš kur atėjusi, ten traukia taip galingai, kad vos pataikau kvėpuot į ritmą.
Rizikuoju ką nors suerzinti savo pakilia nuotaika, bet velniai nematė - rizikuot ir mojuot asmeniniais džiaugsmais kitiems po nosim visada mėgau: tokios laimingos savęs dar nemačiau.

Rodyk draugams

Trumpai

2011-09-18

Buvo tokia laiko atkarpa, kai Tiesto leidžiant muziką stovėjau veidu į jo profilį ir man už nugaros lingavo kažkoks. Jo sąskaita tą vakarą mudvi su Rūta gėrėm alų iš gražiai išpaišytų skardinių. Tas, kurio, kaip ir daugelio kitų vienkartinių, vardo neprisiminsiu niekada, neužtikrintai uždėjo rankas man ant liemens ir pagal garso bangų ritmą judėjo toliau. Man buvo vis tiek. Lai juda, lai būna arti. Nosies galiuku palietė mano kaklą. Tolėliau už tvoros, už scenos, stoviniavo šokėjos su aptemptais triko ir zuikio ausytėm bei uodegėlėm, nors dėl gyvūniškų atributų tikra nesu, atminties duobės ir fantazija retkarčiais įdomiai sužaidžia. Viena mergina buvo maždaug mano ūgio ir labai graži. Stebėjau ją anam glostant mano suknelės audinį ir aikštingai panorau atsidurti anapus tvoros.

Vėliau gėrėm klube, bare, gatvėj ir namuose, pakeliui į Kauną, Alytuj, Vilniuj, Vilniaus viešbuty “Neringa”, Vilniaus gatvėse, kavinėse ir baruose, Rūta išvažiavo, sponsorius išvažiavo. Likau Vilniuj, apsigyvenau Karoliniškėse. Vieną vakarą kambariokė išvažiavo į laidotuves. O aš į Pogo. Sutikti suomiai konvejeriu tiekė sidrą. Radau savęs vertą vyrioką, kuris man niekada nepaskambino. Buto šeimininkė išvarė mane. Nakvojau pas Ramunę. Nakvojau pas Žygimantą. Apsigyvenau Žemuosiuose Paneriuose. Įsidarbinau Norfoj, bet taip ir neatėjau dirbti. Šeimininkė rusė išvarė. Apsigyvenau Kalvarijų gatvėj. Ten gyvena ir Povilas. Gėriau alų su Povilu. Man patiko Užupis. Retkarčiais nepatiko Povilas. Manau, kad be išsiugdytų moralinių vertybių bei meilės gražiai sudėtiems sakiniams mes neturim nieko bendro. Idealios sąlygos lengvai it pūkas draugystei vešėti.

Radau darbą, išėjau, radau kitą. Pusę arbatpinigių kas vakarą išmesdavau į alaus balą. Su barmenu visada maloniai pabazarindavom, gaila, rugsėjo penktą užsidarė. Išėjau iš darbo, radau kitą.

Gimtadienis šiemet priminė Dragon Ball Z ir pornofilmo hibridą, aš nežinau, kaip tai aiškiau įvardinti, tad ir nesiplėsiu.

Kažkurį šeštadienį drožiau į Relax, nes gayline.lt rašė, jog panų vakaras, bet tikslo nepasiekiau. Nuvinguriavus į Pogo tapo aišku, kad Jakšto gatvės tą naktį jau nematysiu. Užuot kritusi į girtos mergaitės glėbį, apsikabinau geriantį jaunesnį berniuką ir vėliau sužinojau, ką reiškia širdies reikalų lomkės. Truko apie dešimt dienų; ką per jas be chroniško norėjimo vėl apkabint tą bachūrą nuveikiau - nežinau. Pasakysiu, ką sakiau jau ne vienai draugaitei: atrodo, kad su kiekvienu alkoholiui ir/ar tabakui išleidžiamu litu priartėji prie trokštamos sielos ramybės ir atitolini kone fiziniu tapusį skausmą dėl kažko, ko tau tuo metu TAIP trūksta, bet tai kiekvieną blaivią ir liūdną akimirką pasirodo esant netiesa.

Dabar mano buto šeimininkė išvažiavusi ilgesniam laikui. Atsirado privatumo. Kartais užsiimu joga. Netyčia radau šokoladą ir dėžutę įmantrių saldainių savo kambary ir su netikėtu džiaugsmu bei kalte kairėj krūtinės pusėj suvalgiau viską. Dabar tokio pat šokolado niekur nerandu, o saldainiai pasirodė esantys velniškai brangūs. Kartais ir man nepasiseka.

“Naujasis Vaitis buvo liguistai jautrus it neurotikas ir juto trauką prievartai kaip koks psichopatas. Jis buvo įsitikinęs, kad visi jo nemėgsta, ir tai buvo jo nenumaldomo nerimo priežastis.”

- Junkie, W. S. Burroughs

Rodyk draugams

G ir G

2011-09-04

Visas mėšlas apie žmogaus norą būt su kitu žmogum dainų, filmų, eilėraščių ir inkščiančių draugių prisiminimų pavidalu stojo man priešais veidą ir susiliejo į nepakenčiamą, lipnią begalinę masę. Išvydau, kokia iš tiesų nekantri galiu būti ir kokia vidutiniška esu.

Reikėtų skandinti. Visa tai. Pasirenku netinkamus, skausmingus emocinei būklei būdus. Nes praktiški sprendimai gi vidutinybėms.

Minutės ištįsta, sūkos, dienos prailgsta ir vakarais jaučiuosi bevertė ir visiškai tokia pat kaip kiti. Humanoidas nr. 4 205 913 622 su įdiegtu tokiu pat jausmų, norų ir emocijų paketu kaip ir visi.

Namie dažnai įjungiu Vh1 kanalą (yra big-ass tv, nuodėmė tokio neišnaudoti), ir kai išpuola humoristiškas, gražiai ir protingai padarytas Beyonce ‘Why Don’t You Love Me’ klipas, kiekvienąkart noriu gerti alų be saiko ir apsiverkti, bet, žinoma, nepadarau nei vieno, nei kito.

AVERAGE. Vienos jaunos dykaduonės tragedija.

Rodyk draugams

Love is…

2011-08-31

Visi kramtėm tas gumas. Ar tik aš?

Meilė (ar bet kas, ką aš atsargiai nusprendžiau taip pavadinti) yra chaoso būsena. Oi, blecha. Mėginu viską išlaikyt savo vietose, bet kur tau. Vakar džiūgavau, šiandien bybis. Pala, man atrodo, dar šįryt išsišiepus plėšiau telefonu: ‘Pirmą kartą gyvenime patinku žmogui, kuris patinka ir man!’
And everything went downhill from there.

I should just go back to watching movies all day and talking to strangers all night and telling my friends how happy I am leading this enormously extraordinary life.

Yeah, this just HAD to be written in english. Cause that way it looks less pathetic and more meaningful, you know.

Eeh. 10 taškų už banalumą!

Rodyk draugams

Žemieji Paneriai

2011-08-26

Mano naujo, laikino kambario sienos, lubos ir durys turėjo medinį paviršių. Visur aplink - malonus, neerzinantis atspalvis. Senoviniai maži, dvigubi langai. Gulėjau ant įstabiai nepatogios sofos ir skaičiau apie Kenneth Anger. Užmigau; neatsimenu, kada paskutinį kartą miegojau per pietus.

Sapnavau baimes, bėgimą ir svetimų įtikinėjimus, fetišus, kurie man buvo per juodi, blogį, situacijas iš romantinių komedijų. Pabusti pavyko tik iš trečio ar ketvirto karto. Atrodo, jog atsimerkiu, pasižiūriu, kiek valandų, stojuosi ant ką tik nušluoto kilimo - ir sapno scenarijus užgriūva visais mano norais ir nuogąstavimais, įkūnytais ne į pačius patraukliausius pavidalus.

Kas yra labiau hardcore - miegoti po tiltu pramoniniam rajone spalio vidury ar už vieną karštą patiekalą ir dvi sriubas restorane sumokėti 120 lt?

Norėčiau nepastebėti socialinių skirtumų. Noras kvailas, aišku, bet galima surasti ir kvailesnių.

/

Rašyta liepos trisdešimtą. Dokumentuoju. Paskui čia skaitant it kokiam Leonardui iš Memento būna lengviau atsirinkti svarbesnius praeities įvykius, išgyvenimus, kartais pastebėjimus ir įstatyti į dabarties realybės dėlionę.

Rodyk draugams

Mokinė

2011-08-18

Vėl yra dėl ko keltis rytais. Dar - įsiminti taisykles, greitint apsukas, stengtis. Privalėjau įkišt save kur nors, kur būčiau naudinga. Ir, žinai, gauti už tai kažkiek.

Kiekvieną dieną po du kartus praeinu pro Fluxus Ministerija. Nė karto neužėjau, nors norėjau, bet ir ŠMC dar nebuvau.

Bus penktadienis, bus šeima ir Alytus, Rūtos dovana - vien žinojimas, kas tai, be galo mane džiugina; jaučiu artėjantį emocijų kamuolį. Jis plyš tiesiai mums ant galvų, paliksime sutrikę ir vis tiek kažko vienas kitam iki galo nepasakę, bet gana laimingi.

Darbe visi baisiai geranoriški mano atžvilgiu, vėlgi - nemoku tinkamai elgtis tokioj situacijoj, ir kolegės ne kartą pastebėjo, kad šypsausi tik tada, kai kalbu su klientais, o po to iškart užgęstu. ‘Atrodo, kad galvoji kažką sunkaus, susikrimtus tokia’. Šūdas, koreguot veido raumenų judejimą ar ką.

Noriu į Wordpress jau, Wordpresse bus jaukiau.

Dar į parodą kokią.

Rodyk draugams

Nu ir ką, nieko

2011-08-08

Gulėjau gulėjau, žiūrėjau į kambario tamsą ir staiga pagalvojau: kokio diko guliu viena, jei galiu gulėt ne viena.

- -

Jei kada nors turėsiu bėdų dėl šito blogo ir teks gintis, ginsiuosi teigdama, jog viskas čia tėra realybės ir jaunatviškos atsilupėliškos fikcijos mišinys. Bet tai, aišku, bus begėdiška netiesa.

Rodyk draugams

Nukramtyti nagai visada atauga

2011-07-17

Kažkur prieš porą mėnesių pasakiau sau (vadinasi, tai turėjo išgirsti ir įsidėti į galvas dar bent penki žmonės), kad jei nugyvensiu gyvenimą nė karto piktu balsu (t.y. rimtai) nepavadinta žertva (pardon me) - tikslas bus pasiektas: gyventa laikantis bendros tvarkos taisyklių, būta teisingai sau ir kitiems, nelįsta kur šuo kojos nekeltų. Taip, toliau.

Vargu, ar labai stropiai (tiesiai) link to tikslo eita. Grįžtant iš Tiesto Palanga ‘11 Rūta ir aš įšokom į bėdą; vienas vyras vos nesulaužė man veido. Norėjo - kažin kas sulaikė (tikrai ne aplinkiniai). Pabaigsiu pastraipą kuo ir pradėjau. Žerrr. t. va. Pasakė. Taip lievai pasijutau. Jei neklystu, dar niekas man nėra grasinęs kirsti.

Daugiau nereikia. Pilnai atpasakota storija tik parodytų mudviejų su Rūta kvailumą, prieš kurį nublanksta bet koks žvėriškas vyro charakteris. Ne, ne, perdedu. Bet nedaug.

Dar, jo… Neaptirpus nuo baimės ir kartėlio smegenų dalis sugeneravo švieslentę su labai jau nenauja, tikrai kažinkur girdėta fraze, - geri, nuostabūs dalykai ir blogi, bauginantys dalykai visada greta. Viens šalia kito. Ribos gal net nėra, tik žmogaus intuicija ir loginis mąstymas. Bbž.

“Bbž” jaučiu nereikėjo.

Rytoj važiuoju į Vilnių! Mažiausiai keturioms dienoms. Motina besiteiraujantiems sako, kad dėl darbo, močiutė, girdėjau, mano, jog “dėl mokslų”, keli jauni žmonės laukia (manęs tipo) su oro balionų ir motelių rezervacijom (nu!!), o aš tos tikrosios priežasties nė nežinau. Sklando apie galvą, bet nenutupia. Nu blet. Aplinkybės klostosi palankiai sutikdamos kitas smagiai susiklojusias aplinkybes - šitas bajeris vadinamas sėkme, ne? Kadangi ne darboholikė, naudojuosi. Opa į linksmibių traukinuką.

Sapnavau, kaip du bičai vaikosi mamą su benzopjūklu (???) (benzapjūklu) (husqvarna) (CHAINSAW) ir sugavę pridaro bėdos; tai matyti, aišku, man buvo nepakeliamai skaudu, prisiverčiau atsibusti. Mėnulis darė čiūdus. Grynai plieskė į veidą, visą kambarį buvo apšvitinęs. Užuolaidos kaip rėtis. Pilnatis, bbž.

Šiaip neturiu interneto, nebėr, baisiai nepatogu, nors apskritai paėmus tai nesiskundžiu. Čia - čia toks palaikis dabar. Tuoj irgi neturėsiu.

Pastaruoju metu itin savęs nepakenčiu. Kaip Dišovai Nuskambėjo!. Reikalingi žmonės ir nežmoniški sukrėtimai, kad bent šiek tiek - kiek reikia ir kiek sveika - į save pasižiūrėčiau. Ar gal kaip tik kad nukreipčiau dėmesį kitur? Šiaip tai mėšlas, ne asmenybė. Nieko rimto… Bet nuotaiką subraižo reguliariai. tʃɪəz.

Rodyk draugams

Liepa yra nieko baisiai gero

2011-07-07

Krizė šeimoj ištraukia į pirmą planą blogiausia ir geriausia, ką žmonės laiko užsislėpę. Paul Newman herojus taip sakė filme Cat On A Hot Tin Roof. Čia ne apie piniginę krizę. Gal, gali būt, kad geriausia ir blogiausia. Man kažko darosi ne visada lengva atskirt, kur normali nekalta isterija, o kur jau kraštutinumas. Nu bet renkam uogas ir gerai būna, miške pradedi veblent rusiškai tik tada, kai įkėblini į duobę ir išpili pusę kibiriuko ant samanų. Rimtai! Terapija ar kažkas geresnio.

Neseniai pirmą kartą suabejojau, ar Arvydas turi gerą širdį, ar tik porą per vargus įkaltų vertybių. Bet tai čia nieko pagrįsto iš tikrųjų.

2011-ų vasaros tiesa ta, kad renkam uogas. Vis tik Rūta, Graikija ir aš turim šį tą bendro. Sakau “šūdas ir tragedija” uodams kapojant nugarą ir rankas. Mėlynės mažos ir retos, priežastys ir aplinkybės absurdiškos - iki tiek, kad pakyla nuotaika, ir turguj… Tiek intriguojančių veikėjų. Vienos pardavėjos mergaitė tokia graži, kad pasišoviau kada nufotografuot, reiks apsimesti profesionalu!

Dar nusprendėm išgirst Tiesto.

Vykiui (pusbrolis) sakau, kad mudvi bėgam nachui nuo problemų. O jis: “as nebegsiu, i will stand and fight with the bad things”. Minutę kitą pavydu, nors žinau, kad aš sėdžiu ant kitokios veislės mėšlo krūvos.

Dabar rašyčiau baisiai daug ir baisiai atvirai, bet, aišku, nereikia daryt tokių dalykų. Po ilgos pertraukos buvau Vilniuj dėl stojamojo. Smarkiai pasigailėjau, kad nepaprašiau pažįstamo palydėti kur reikėjo. Miesto judėjimas biški glumino, bet nenervino, natūralu juk. Dabar veikiu mažus dalykėlius ir galvoju didelius. Tas filmas… Mūsų. Tankėjantys idėjų rezginiai. Tikrai negalvojau, kad galiu rast tiek minčių ir vaizdų kombinacijų. Visiškai nusišnekėjau aklai nusprendusi projektėlio įgyvendimo pabaigos laiką. Tikrai ne šią vasarą. Kai kaime klausau Blur dainų per supuvusias Acme kolonėles, kiekvieną kartą lyg persirikiuoju. Pagerėja rega, skirta matyti kultūrą. Paskutinį kartą taip jaučiausi skaitydama Ficdžeraldo “Švelni naktis”. Jaunai iliteratei nėra nieko džiaugsmingiau, nei būti pakylėtai aukštos vertės meno.

Atmetu nesutvarkytas problemas, atmetu pinigų stygių, atmetu durno filmo planus, atmetu nesusišnekančius šeimoj, atmetu, kas iš tiesų mane gąsdina, - ir lieka toks aiškus, nors ir negarsus, iš keleto balsų - mūsų, mūsų - susidedąs krizenimas. Tikriausiai iš visų išvardintų dalykų. Pasistengusi pasijuntu it Kusturicos filme: apsupta akių nebadančio nepritekliaus, skubos, isterijos ir absurdo. Gal tada ir nieko tragiško taip būti.

Rodyk draugams