BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Anxiety loves company






Buvom Dauguose - dvi sėkmingas, galingas dienas. Parsivežėm skaudančius kaulus, šlapius drabužius su tuščiom kišenėm ir dar kažko kažkiek daugiau, kaip po gero susiėjimo ir priklauso. Man pasirodė, kad nė valandos nebuvo iššvaistytos kokiam bereikalingam, absoliut neintriguojančiam pokalbiui ar pasirodymui.

Reguliariai kėlėm svietą ant kojų - DABAR iš perspektyvos žiūriu ir matau, kad nelabai panėšėjom į suaugusius ir protaujančius. Gerai, fuck the police ;))

Sako, dėk prisiminimus į dėžes, kol nepabarstei. Bet kartais, suvokusi, kad sąmoningai ar nesąmoningai užblokavau, ištryniau kokį sentimentą, paprasčiausiai apsidžiaugiu, kad palengvėjo galva. Nežinia kiek laiko trainiojausi su keliais abiturientais iš gretimo namelio, vienas kalbėjo nedaug, bet gerai, ir esu tikra, kad reikėjo pasistengt prisimint nors ką iš to, dabar šaukštai po pietų ir truputį gaila. Tauraus gėrimo paaštrinta intuicija baksnojo pirštu jaunuolio pusėn ir reikšmingai merkė akį. Aš kažkuriuo tinkamu pokalbio momentu net balsu ištariau, kad stiprią intuiciją turiu žmonių [pasirinkimo?] atžvilgiu, tai berods sulaukiau pagarbaus “mm, aišku”.

Tokie festivaliai… gyvenimas pagreitintu režimu. Staigūs nekoordinuoti judesiai, kartais susiliejančios spalvos, neapskaičiuoti žodžių srautai. Paradoksas toks, kad veikdamas pagreitintu režimu jautiesi labai jaunas, tačiau persijungus į vangesnį ir detalesnį egzistavimo variantą neišvengiamai išsigąsti senesnio savęs.

/

Galvojau apie veidų sodinimą į internetą. Bet čia ne apie feisbukus ar anokius tviterius. Sugalvojau vieną dalyką ir likau juo patenkinta. Dabar vojerizmo amžius - abejoju, ar jis kada baigsis. Keisis, spėju, tik į blogesnę ir tamsesnę pusę; tuo tarpu žiūrėt į (ne)asmeniškai-žinomų, dominančių žmonių veidus man patinka, nėr ko slėpt, patinka ir traukia. Ir kuo daugiau apnuogintos mėsos ir kraujo (piarkialtine prasmia) fotografijoj, tuo… Ai, pavargau.

Patiko (8)

Rodyk draugams

Leave a Reply