BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Kad nebūtų gyvenime tuščių pauzių!”

- Koks nors optimistas

Žinot tuos senus dvylikos lapų sąsiuvinius žaliais viršeliais su sugeriamuoju popierium viduje? Kiek aš jų būdama kaime prirašiau. Penkis ar šešis. Nesiruošiu užmiršti vaizduotę už ūsų tampančių frazių ir vaizdų. O jau buvau supykusi ir susitaikiusi su ranka, atsisakiusia peckeliot žodžius popieriuje. Kompai nemažai ką iš mūsų atėmė, bet su trupučiu pastangų galima susigrąžint ir atstatyt pusiausvyrą.

Ramiai sėdžiu prie lango ir viskas, kas baisu ir nuostabu, ateina nesidraskant. Sugrįžta ir ateina. Praeitis, idėjos, atsakymai. Viskas, kas kabojo virš galvos ir vis dėl to buvo nepasiekiama. Gal koks, sakau, naujas etapas. Girdžiu viską, kas dedasi galvoje. Beveik kiekvieną žodį. Dabar jie turi svorį, todėl galiu jų dirbtinai nedidinti kalbėdama. Ar tai šitaip jaučiasi šiek tiek subrendę, šiek tiek emociškai pasenę žmonės, tokie, kuriuos gerbiu jau vien dėl šitų savybių? Retorinis.

Santykiai su kasdieniais ir kitais artimais kelia šiokį tokį susirūpinimą - aišku, daugiau jiems, nei man, - bet kas, kvėpuojantis oru, be trūkumų? Gyvūnai included. Erkės yra vienas gigantiškas Žemės trūkumas. Kažin kaip toks chujovas nesusipratimas įsigudrino išsivystyt. Įsikando mūsų šuniui ir tas dabar negyvas.

Kažkas lygtai vieną dieną buvo nemaloniai bakstelėjęs per sąžinę, tai paklausiau Arvydo, ar aš bloga įtaka. Paprašė pakartot klausimą. Pakartojau. Jis pagalvojo. “Taip”, pasakė. “Bastard”, būčiau metusi, jeigu būtume buvę britai. Nieko neatsakiau.

Blogerio pivonijos (nu ar ne zjb taip vadinti) dėka suradau Blur ir atsitiko tai, ko nemaniau greitu laiku nutiksiant - kad klausysiu muzikos, kuri man rūpės. Glaustai tariant. Ačiū!

Man kažko patinka įrašus užbaigt pasisakymais apie kavą, keliskart esu taip darius. Taigi, turiu tokios nebrangios, stiprios lenkiškos. Skonis įkūnija ekonomikos lygį Lietuvoj. Skonis kaip skonis, praėjusį savaitgalį atsiradęs burnoje man stovint eilėj prie kasos su glėbiu d-lightų, kai pora vaikų iš internato, laikančių po pakelį pigiausių ledų, pasižiūrėjo man į veidą. Žybt žvilgsniai. Per širdį nuėjo.

Patiko (3)

Rodyk draugams

One Response | ““Kad nebūtų gyvenime tuščių pauzių!””

  1.   blogeris pivonija rašo:

    Pažėjau savo statistikas - taip daug lankytojų gegužės dvyliktą. Dabargi matau priežastį.

    blur geri, jo, iš tų, kuriems visai nereikia daryti nuolaidų

Leave a Reply