BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Žemieji Paneriai

Mano naujo, laikino kambario sienos, lubos ir durys turėjo medinį paviršių. Visur aplink - malonus, neerzinantis atspalvis. Senoviniai maži, dvigubi langai. Gulėjau ant įstabiai nepatogios sofos ir skaičiau apie Kenneth Anger. Užmigau; neatsimenu, kada paskutinį kartą miegojau per pietus.

Sapnavau baimes, bėgimą ir svetimų įtikinėjimus, fetišus, kurie man buvo per juodi, blogį, situacijas iš romantinių komedijų. Pabusti pavyko tik iš trečio ar ketvirto karto. Atrodo, jog atsimerkiu, pasižiūriu, kiek valandų, stojuosi ant ką tik nušluoto kilimo - ir sapno scenarijus užgriūva visais mano norais ir nuogąstavimais, įkūnytais ne į pačius patraukliausius pavidalus.

Kas yra labiau hardcore - miegoti po tiltu pramoniniam rajone spalio vidury ar už vieną karštą patiekalą ir dvi sriubas restorane sumokėti 120 lt?

Norėčiau nepastebėti socialinių skirtumų. Noras kvailas, aišku, bet galima surasti ir kvailesnių.

/

Rašyta liepos trisdešimtą. Dokumentuoju. Paskui čia skaitant it kokiam Leonardui iš Memento būna lengviau atsirinkti svarbesnius praeities įvykius, išgyvenimus, kartais pastebėjimus ir įstatyti į dabarties realybės dėlionę.

Patiko (2)

Rodyk draugams

One Response | “Žemieji Paneriai”

  1.   proz rašo:

    būna būna sapnuoti labai bjaurius, varginančius sapnus sapnuose, apgaulingai nubudinėti į dar didesnius košmarus, po kurių kartais dar pusdienį jauties depresuotai. brr.

Leave a Reply